viedras

×viẽdras (l. wiadro, brus. вядpo) sm. (2) Sch67, [K], J, K.Būg, OZ62, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, LKAI67(Bt, Vlkš, Smln); SD¹192, R, R86,111, MŽ, MŽ113,146, S.Dauk, Sut, N, BS62, Cp, M, L, Š kibiras: Viedras odinis SD121. Viẽdrą su vandenimi bugdžiau į vidų ir vos įbugdžiau, įnešiau JI246. Jei būs a merga, a koks pusvaikis, ans nešios su viedrù grūdus Bdr. Viedras į šulinės dugną numarmėjo Ll. Jeigu jau galì viedrùs panešti, jug mergė [esi] Vkš. Pasidėdavai kelius viedrùs i šluotą Mšk. Dar ir aš atmenu, kaip nešdavo vandenį su mediniais viẽdrais Alks. O vyrai seniau tai pančius sukdavo, viedrùs medinius dirbdavo Kp. Rytą atsikeli, viedrè ledas stovi (labai šalta troboje) Plvn. Ją kad duoda (spiria) karvė, kad net viẽdrai skrenda Adm. Šulny nedaug [v]andenio, stojas viẽdras Dglš. Gal jumi viẽdro reikia DrskŽ. Mergaitė neša du viedrù [v]andenio LzŽ. Atejo merga pri upės vandens semti su viẽdrais PP46. Ta pliumpt įmerkė puodelį į viedrą, pasėmė vandens ir bakš padėjo ant stalo be kokio stiklo M.Valanč. Jeigu numirėlis atsiduoda, tai stato po lenta vandenį viedruose BsV13. Eina jodvi toliau, patiko mergą einant su viedrais vandens BsPIV 113. Palikusi ana motriškė savo viedrą arba uzboną, bėgo į miestą ŽCh77. Viedrelis SD395, Sut, N. Mediniai viedrùkai tokie buvo – nešdavo valgyti Stl. Teip y[ra] nusilpnėjusi, nė viedralio nebipaneša End. Cidabro viẽdrai, aukselio naščiai, šilkelio pasaitėliai JV69. Pastatyk viedrelius, paguldyk neštelius, padėk, panytėle, jautelį girdyti NS1140(Vb). Žalio vario naštužėliai, baltos liepos viedružė̃liai JV1089. Siuntė mane motinėlė upėn šalto [v]andenėlio… su liepiniais viedriukė̃liais (d.) JT384. Jis vandenį mariosu laiko krūvoje kaip viedre BBPs33,7. Yra Dievas kaip marios didžiausios, o mūsų išmonė yra kaip viedrelis aba kaip šaukštelis, negal išsemt marių visų SPI209. ^ Patenkytas kai viẽdro dugnas Jrb. Burokai šiemet užaugo stebuklingi, kaip viẽdras didumo Mžš. Kojos buvo kaip viẽdrai (ištinusios), negalėjo eitie Dgp. Karvės tešmuoj kap viedras (labai didelis) Arm. Tešmuo kai viẽdras Dglš. Kiauru viedrù [v]andenio neparneši JT371. ║ į tokį indą telpantis kiekis: Taip svečiams visiems įleidęs sklidiną viẽdrą [Pričkus] iš tikros širdies aukštai ant stalo pastato K.Donel. Tu nusipirk kaip nu viẽdro katilą Kl. Būdavo duobę tokią va iškasi [žąsims], kad parein ben trys keturi viẽdrai Kp. Pieno primelžiau viẽdrą artipilnį Dkk. Rudenį viẽdras medaus buvo Šk. Mūso karvė galia išplempti cielą viẽdrą vandens Pln. Moma šarmenio padirbdavo viedrą ir mazgodavo Rk. Nueini miškan, va viẽdrą prisirenki [uogų] Slm. Ilgai verda viẽdras bulbų Žl. Kelis viedrùs atanešei žvyro? Mžš. Pasisė[ja] porą viedrãlių miežių KlvrŽ. Viẽdrą kai akį (pilną) atanešė Dglš. Pripylė viẽdrą naudos Aps. Joj nieko nepasakė, tik du viedrù ašarų priverkė Rūd. Mauk nuo rankos aukso žiedą, maišyk kiaulėm pilną viedrą NS619(Kpr). Ganiau karvytę po pievą, neša pienelio po viedrą NS235(Vb). Alutis giedras, bus ir kitas viẽdras JD707. Atėjo spaustuvėspi ir tikėjosi semsiąs penkiasdešimts viedrų BBAg 2,16. Pilasi po du aba po tris viedrus MP67. O buvo tenai akmeningi rykai šeši padėti, pagal apčystijimą žydų pylėsi kiekvienan po du arba tris viedrus DP68. O buvo iž akmenio sūdai šeši padėti pagal apčystymo žydų, kuriosa tilpo du aba trys viedrai SPI214. ║ prk. didelis kiekis, daug: Ale tas krau[ja]s, krau[ja]s anam teip eina viẽdrais Trk. Daba po viedrą ant galvos geria Vrb.

◊ kaĩp iš viẽdro Trgn, Slm smarkiai (lyti): Lietus – kàp iš viẽdro – tep lėjo Rod. Lija labai – kàp iš viẽdro Pns. Lyja kàp iš viẽdro, persėdo (permerkė) lietus kupetą Dglš. Pilia kaĩp iš viẽdro Krs.